Puslapiai

2010 m. kovo 8 d., pirmadienis

Nauja ekonomikos teorija

Kiekvienas biologas žino, kad bet kokio gyvo organizmo pagrindas ląstelė yra altruistė pagal savo prigimtį. Gaudama jai reikalingas medžiagas ir sąlygas ji stengiasi atiduoti viską kas jai priklauso. Organizmas dėka to, kad ląstelės atiduoda, yra altruistės-gyvas. Bet jei atsiranda ląstelės, kurios nori gyventi kitų sąskaita, o tai ne kas kita kaip vėžys, organizmas gali susirgti arba žūti. O jei kokios nors organizmo ląstelės yra pažeidžiamos, kitos užsidaro ir šalina pažeistas ląsteles. Tai žino kiekvienas biologas, gydytojas.
Žmonija yra taip pat gyvas organizmas, o kiekvienas iš mūsų yra šio organizmo ląstelė. O ekonominiai santykiai yra ne kas kita kaip ląstelių poreikių visuma.
Tuo tikslu apžvelkim XX amžių. Žmonija pradėjo masiškai naudoti mokslo pasiekimus savo vystymuisi. Bet atsirado vėžinės ląstelės, kurios suorganizavo karus ir kitokius perversmus. Kam tai naudinga? Gamtoje tai naudinga vanagams, varnoms, ir tiems kas minta dvėseliena-grifams.
O kam tokie santykiai naudingi tarp žmonių? Tiems, kas valdo pinigus ir visą monetarinę politiką.
Pastaruosius kelis dešimtmečius kai jau atrodė, kad organizmo visos ląstelės gali laisvai vystytis (technikos, technologijos pažanga), bet jos buvo verčiamos dirbti ir dirbti, gaminti ir gaminti, išmesti, pirkti naujus daiktus, imti kreditus ir t.t. Organizmas buvo verčiamas augti ir daugintis, bet ne vešėti ir žaliuoti. Jam buvo dozuojama saulės šviesa (žinios ir gyvenimo esmė).
Ar ne keista kai daugėja technikos pakeičiančios nuobodų darbą, o verčiami dirbti ir pirkti, išmesti, imti kreditus ir vėl pirkti ir t.t. Bet ateina toks laikas kai organizmas išsivysto į mutantą. Jis visiškai ne toks kokia jo pradinė prigimtis ir išeikvojęs visus rezervus. Gamta užteršta, maitinamas genetiškai modifikuotais pakaitalais vietoj tikro maisto, moterys verčiamos tik pagimdžiusios palikti vaikus ir bėgti į darbą, o dvasiškai maitinamos visokiomis feministinėmis idėjomis, o kad dar labiau norėtų dirbti vien tik joms kuriamos mados, kad tik greičiau išmestų praeito sezono skudurus ir pirktų naujus. Čia tik pavyzdys, bet analogiškai mada įgavo teises keisti automobilius ir kt. daiktus. Svarbu, kad būtų dirbama, perkama, išmetama ir vėl perkama. Iš šis organizmas pagal kažkokius dėsnius taip būtų gyvenęs ir gyvenęs, bet kažkas kažkur kažkas nutrūko.
Konkurencija ir konkurencinė kova, o tai ne kas kita kaip dar vienas žaidimas. Miške tarp augalų yra konkurencinė kova: vieni suveši, kiti yra nustelbiami. O ar sodininkas sodindamas sodą elgiasi lygiai taip pat? Ar priešingai, augalus ar medžius kurie myli šviesą sodina vienoj vietoj, o tuos kuriems šviesos reikia mažiau sodina kitur? Ar sukūrę techninę civilizaciją mes ir toliau versime augti miške, ar perkelsime į sodą?
Taigi, dirva buvo tręšiama netinkamu maistu, sodas užaugo įvairiausiais dygiais kurie jau miršta, bet pamažu kalasi nauji daigai, auga nauja augmenija, sodininkas pasiima įrankius ir pradeda kurti naują sodą.
Ekonomikoje dygsta nauji daigai, žaliuoja nauji augalai vietoje senų mutantų.

2010 m. kovo 1 d., pirmadienis

Emigrantas gyvenantis Lietuvoje

http://vilkmerge.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1552:lietuvos-valdia-man-neleidia-usidirbti&catid=142:kitokia-nuomon&Itemid=173
Klausimas neretorinis, o konkretus, remiantis oficialiu Mokesčių Inspekcijos atsakymu į prašymą dėl individualios veiklos leidimo. Leidimas neduotas.


Priežastis - Sodra atkasė dešimtmečio skolą apie 600 litų., kurią ji perleido anstoliams, o šie užsidėjo dar 700 lt. Lietuviška gyvenimo realybė.

Būtų liūdna, jei nebūtų linksma. Verslo liudijimo aš prašiau konsultanto veiklai, kuri yra susijusi su internetu, o aš bendradarbiauju su Amerikos kompanija. Kompanijos produkciją platinu po visą pasaulį, už tai gaunu pinigus iš Amerikos. Mano atlyginimas mokamas JAV doleriais, kuriuos gaunu į savo sąskaitą. Per tris savaites aš realizavau kompanijos produkcijos už 2800 dolerių ir kompanija man išmokės 240. Nedaug, bet aš dirbu tik tris savaites, dar mėnuo nesibaigė, bet sekantį mėnesį garantuotai turėsiu tuos pačius pinigus ir, neabejoju, kad daugiau. Pagal pesimistinį verslo planą gale metų aš turėsiu apie 400 klientų ir turėčiau uždirbti apie 10000 dolerių per mėnesį. O tai ne kas kita kaip grynasis pelnas. Už kurį aš privalau sumokėti valstybei 15%.


Bet Lietuvos valdžia man neleidžia dirbti. Kaip ir sakiau, būtų liūdna, jei nebūtų linksma, bet uždraust ji taip pat negali. Tai ką daryt?

Ką, mano galva, privalėtų daryti mokesčių inspektorė tokioje situacijoje? O ji, kaip žemesnės institucijos darbuotoja, gaudama atlyginimą iš mokesčių mokėtojų pinigų, turėtų apie tai nedelsiant informuoti aukštesnes instancijas ir kelių dienų bėgyje išspręsti šią problemą. Ir visi būtų laimingi ir patenkinti. Mano sveikas protas sako, kad tai jos pareiga. Dar po metų ji gali būti atleista pagal etatų mažinimą, nes valstybė taip ignoruodama savo piliečius, tikrai mokesčių nesurinks. Tiesa, ji atrašė, kad aš turiu teisę skųsti jos nuosprendį teismui. Atrodo, kad aš turiu laiko ir noro bėgiot po instancijas ir prašyt mūsiškės valdžios malonės.


Žiūrim ką turim. Ką galiu daryti aš?. Ogi aš esu Europos Sąjungos pilietis ir turiu teisę įteisinti savo veiklą bet kurioje šalyje. Artimiausia protinga šalis yra Lenkija. Pravažiuoju sieną ir kokiame nors Augustave įteisinu savo veiklą ir moku šios šalies vyriausybei mokesčius. Tą daro daugelis mano kolegų. O Lenkijos valdžia į mano veiklą žiūri blaiviai ir pirmais metais mokesčiai yra ženkliai mažesni nei Lietuvoj. Na, jei mūsų valdžiai pinigų nereikia….
Kuo toliau gilinuosi į šią problemą tuo man linksmiau. Jei aš taip padarau: gyvenu Lietuvoje, bet mokesčius moku Lenkijai, tai kaip mene reiktų vadinti? EMIGRANTAS, GYVENANTIS LIETUVOJE.
Prisipažinsiu, kad aš metus laiko ieškojau tokios kompanijos, kuri pasaulio Top 500 kai kuriose pozicijose užima pirmas vietas. O kas svarbiausia, užima pirmą vietą pagal darbuotojų uždarbius. Joje šiai dienai darbuotojai uždirba daugiausiai. Kompanija, kurios produkciją aš galiu realizuoti bet kuriame pasaulio taške sėdėdamas čia, Lietuvoje kaimo sodyboje ir prižiūrėdamas kates. Kompanija, kuri gali įdarbinti visus Lietuvos bedarbius, o ir visus likusius tris milijonus.

Kas mane sustabdys? Proto neturinti valdžia?
Aš esu laisvas pasaulio žmogus ir galiu padėti milijonams lietuvių turėti darbą.
O kas paskaičiuos kiek Lietuva praras mokesčių?