В начале апреля в Мосгордуме состоялся "круглый стол" на тему: "Сетевой маркетинг как альтернативный способ реализации трудового потенциала граждан". Организатор мероприятия - заместитель председателя комиссии по экономической политике и предпринимательству Иван Новицкий отметил такие достоинства сетевых компаний, как способность обеспечить занятость граждан независимо от пола и возраста, "привлечь к предпринимательской деятельности людей, потерявших работу в связи с кризисом". Участники "круглого стола" считают, например, целесообразным возобновить деятельность комиссии при мэре по многоуровневому сетевому маркетингу. Они предлагают рассмотреть возможность государственной поддержки программы развития сетевого маркетинга как альтернативной формы занятости населения, в том числе содействием в создании пилотных просветительских центров, занимающихся вопросами информирования населения, а также рассмотреть возможности подготовки законодательных инициатив, направленных на совершенствование нормативно-правовых актов, связанных с деятельностью сетевых компаний.
ИЗВЕСТИЯ.ру
O čia šioks toks mano vertimas
Balandžio pradžioje Maskvos Dūmoje vyko „apvalus stalas“ tema „tinklinis marketingas kaip alternatyvi užimtumo forma“. Renginio organizatorius-komisijos pirmininko pavaduotojas ekonominės politikos ir verslo klausimais Ivanas Navickis ( Иван Новицкий) pažymėjo tinklinio marketingo privalumus kaip galimybę užimti žmones nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties ir pritraukti praradusius darbą ar žlugus verslui krizės metu. „Apvalaus stalo“ dalyviai nutarė atnaujinti komisiją prie miesto mero daugiapakopio tinklinio marketingo klausimu. Komisija pasiūlė aptarti valstybės galimybę vystyti tinklinį marketingą kaip alternatyvųjį užimtumą, o taip pat padėti organizuoti informacinius centrus MLM klausimu, o taip pat padėti sutvarkyti juridinę teisinę bazę tinklinio marketingo srityje.
Gera valdžia rūpinasi savo piliečių gerove.
O čia kaip tai atrodo laikraštyje
2010 m. balandžio 25 d., sekmadienis
MLM-tikrų dvasios aristokratų verslas
Tegul nestebina toks temos pavadinimas, bet aš labai nesunkiai tai įrodysiu.
Iš tikro tinklinis marketingas kaip verslas yra labai panašus į franšizę. Fanšizė visiem gerai žinoma kaip Magdonaldas, nors nebūtinai vien tik jis. Šis verslas visam pasauly yra žinomas ir ši kompanija visame pasauly yra vienoda. Pagrindinis jos bruožas yra lengvai dubliuojamas verslas. Bet, kad pradėt tokį verslą reikia įsigyti nekilnojamą turtą geroj vietoj, įsigyti įrangą, paruošti personalą. Kainuoja.
Tinklinis marketingas tai kažkas panašaus, bet daug pigesnis verslas, šimtus kartų pigesnis ir gerai jį organizavus atsipirkimas galimas jau pirmą mėnesį. Vidutiniškai investicijos sudaro nuo kelių iki 1000- 2000-3000$. Verslui tai tikrai nėra daug. Rizika nulinė. Todėl, kad už šią sumą įsigyjamos prekės, kurias gali suvartoti.
Analogiškas klasikinis verslas prilygstantis tinklinio marketingo verslui yra parduotuvė, sakysim maisto parduotuvė. Ar užteks net 3000 dolerių, kad pradėti tokį verslą? Tikrai ne. O rizika jei nepasiteisins yra nemaža. Galimas variantas yra internetinė parduotuvė. Kiek reikia pinigų, kad ją atidaryti? Kiek bėdų dar papildomų: sandėliai, prekių pristatymas, atsiskaitymo sistemos ir t.t.
O kiekviena tinklinio marketingo kompanija suteikia ofisą, pati organizuoja prekių pristatymą ir kt. Tai kas belieka pačiam žmogui? Bendravimas ir tik bendravimas.
Bet va čia ir prasideda didieji sunkumai. Pasirodo bendraut mes nemokam. Negalim, o kai kam tai ypač sunku. Ir tuomet belieka aiškintis, o kas pasiekia gerų rezultatų: kokie tai žmonės, kaip jie žiūri į pasaulį, į kitus žmones? Pasirodo tai aristokratai. Iš kur dar jų atsiranda? Juk mes seniai šią veislę sunaikinom.
Atmeskim viską ką apie aristokratus rašo Vikipedija. O ji rašo, kad tai tituluota bajorija ir t.t. Aristokratai turi ir neigiamą atspalvį tai snobizmas. Matyt Aristokratijos sąvoką reikės iš naujo kurti. Bandysiu tai daryti aš.
Aristokratija galėjo atsirasti tik tuomet kai buvo galima nedirbti fiziškai. Vadinasi pirmieji aristokratai užgimė dar pirminėse santvarkose-gentyse. Vėliau vystantis žmonijai jų turėjo rastis vis daugiau (antika, Roma, viduramžiai, Indija). Vėliau aristokratija keitėsi: vieni degradavo, kiti kažką darė-kūrė pav. Levas Tolstojus. Aristokratija net buvo naikinama (Prancūzija, Rusija).
Gal pakalbėkim apie pagrindinius aristokratų bruožus, mąstyseną.
Pirmiausia tikram aristokratui fizinis darbas nėra pagrindinis užsiėmimas, bet tai nereiškia, kad jei jis užsiima fiziniu darbu tai negali būti aristokratu. Pav. L. Tolstojus. Aristokratu gali būti ir paprasčiausias darbininkas jei tik jis skiria laiko ir turi noro užsiimti aukštesne veikla. Jis gali užsiimti fizine veikla, bet tai yra būtent tas žmogus, kuris suvokia, kad apart to yra dar ir kiti dalykai. Tikras aristokratas neterš gamtos ir savo bei aplinkinių gyvenimo nes jis suvokia, kad tai jo aplinka. Iš čia seka, kad jis nesistengs gaminti vien tam, kad gaminti ir gauti pelną, o užsiims kita, mažiau kenksminga sau ir aplinkai veikla. Gamybos vardan gamybos aristokratas nepripažins. Tikras aristokratas gali nebūtinai būti religingas, bet būtinai bus dvasingas nes jis suvokia, kad viskas kas yra aplink jį duota jam. Tikras aristokratas gyvena ne pasaulyje, bet pasaulis gyvena jame.
Tikras aristokratas lengvai užkalbins bet kokį žmogų bet kur. Kodėl? O todėl, kad pasaulis yra jame ir viskas kas yra, yra jo. Viskas su kuo jis susitinka yra jam skirta (Dievas jam duoda). Vadinasi tą viską jis priima kaip normalų dalyką ir dėkoja. Kai jam sako „ne“ jis dėkoja. Kai jam sako „taip “ jis dėkoja, kai kas nors su juo nesutinka jis dėkoja ir galvoja „kodėl“, ką jis daro ne taip ir t.t.
Nu ką mergaitės, padiskutuosim dėl aristokratų ir MLM.
Iš tikro tinklinis marketingas kaip verslas yra labai panašus į franšizę. Fanšizė visiem gerai žinoma kaip Magdonaldas, nors nebūtinai vien tik jis. Šis verslas visam pasauly yra žinomas ir ši kompanija visame pasauly yra vienoda. Pagrindinis jos bruožas yra lengvai dubliuojamas verslas. Bet, kad pradėt tokį verslą reikia įsigyti nekilnojamą turtą geroj vietoj, įsigyti įrangą, paruošti personalą. Kainuoja.
Tinklinis marketingas tai kažkas panašaus, bet daug pigesnis verslas, šimtus kartų pigesnis ir gerai jį organizavus atsipirkimas galimas jau pirmą mėnesį. Vidutiniškai investicijos sudaro nuo kelių iki 1000- 2000-3000$. Verslui tai tikrai nėra daug. Rizika nulinė. Todėl, kad už šią sumą įsigyjamos prekės, kurias gali suvartoti.
Analogiškas klasikinis verslas prilygstantis tinklinio marketingo verslui yra parduotuvė, sakysim maisto parduotuvė. Ar užteks net 3000 dolerių, kad pradėti tokį verslą? Tikrai ne. O rizika jei nepasiteisins yra nemaža. Galimas variantas yra internetinė parduotuvė. Kiek reikia pinigų, kad ją atidaryti? Kiek bėdų dar papildomų: sandėliai, prekių pristatymas, atsiskaitymo sistemos ir t.t.
O kiekviena tinklinio marketingo kompanija suteikia ofisą, pati organizuoja prekių pristatymą ir kt. Tai kas belieka pačiam žmogui? Bendravimas ir tik bendravimas.
Bet va čia ir prasideda didieji sunkumai. Pasirodo bendraut mes nemokam. Negalim, o kai kam tai ypač sunku. Ir tuomet belieka aiškintis, o kas pasiekia gerų rezultatų: kokie tai žmonės, kaip jie žiūri į pasaulį, į kitus žmones? Pasirodo tai aristokratai. Iš kur dar jų atsiranda? Juk mes seniai šią veislę sunaikinom.
Atmeskim viską ką apie aristokratus rašo Vikipedija. O ji rašo, kad tai tituluota bajorija ir t.t. Aristokratai turi ir neigiamą atspalvį tai snobizmas. Matyt Aristokratijos sąvoką reikės iš naujo kurti. Bandysiu tai daryti aš.
Aristokratija galėjo atsirasti tik tuomet kai buvo galima nedirbti fiziškai. Vadinasi pirmieji aristokratai užgimė dar pirminėse santvarkose-gentyse. Vėliau vystantis žmonijai jų turėjo rastis vis daugiau (antika, Roma, viduramžiai, Indija). Vėliau aristokratija keitėsi: vieni degradavo, kiti kažką darė-kūrė pav. Levas Tolstojus. Aristokratija net buvo naikinama (Prancūzija, Rusija).
Gal pakalbėkim apie pagrindinius aristokratų bruožus, mąstyseną.
Pirmiausia tikram aristokratui fizinis darbas nėra pagrindinis užsiėmimas, bet tai nereiškia, kad jei jis užsiima fiziniu darbu tai negali būti aristokratu. Pav. L. Tolstojus. Aristokratu gali būti ir paprasčiausias darbininkas jei tik jis skiria laiko ir turi noro užsiimti aukštesne veikla. Jis gali užsiimti fizine veikla, bet tai yra būtent tas žmogus, kuris suvokia, kad apart to yra dar ir kiti dalykai. Tikras aristokratas neterš gamtos ir savo bei aplinkinių gyvenimo nes jis suvokia, kad tai jo aplinka. Iš čia seka, kad jis nesistengs gaminti vien tam, kad gaminti ir gauti pelną, o užsiims kita, mažiau kenksminga sau ir aplinkai veikla. Gamybos vardan gamybos aristokratas nepripažins. Tikras aristokratas gali nebūtinai būti religingas, bet būtinai bus dvasingas nes jis suvokia, kad viskas kas yra aplink jį duota jam. Tikras aristokratas gyvena ne pasaulyje, bet pasaulis gyvena jame.
Tikras aristokratas lengvai užkalbins bet kokį žmogų bet kur. Kodėl? O todėl, kad pasaulis yra jame ir viskas kas yra, yra jo. Viskas su kuo jis susitinka yra jam skirta (Dievas jam duoda). Vadinasi tą viską jis priima kaip normalų dalyką ir dėkoja. Kai jam sako „ne“ jis dėkoja. Kai jam sako „taip “ jis dėkoja, kai kas nors su juo nesutinka jis dėkoja ir galvoja „kodėl“, ką jis daro ne taip ir t.t.
Nu ką mergaitės, padiskutuosim dėl aristokratų ir MLM.
2010 m. balandžio 21 d., trečiadienis
Pasaulis yra toks kokį aš matau.
Pasaulis yra toks kokį mes matome. Velniai rautų, veikia šitas dėsnis. Kai aš mąsčiau vienaip sutikau visokias Geyode, Tvi ekspress ir t.t. O kai mąstau kitaip sutinku visai kitas kompanijas ir žmones. Jei aš mąstyčiau taip kaip jūs tai man viskas būtų brangu ir viskas blogai, visur matyčiau praplautas smegenėles ir t.t.
O dabar viskas visai kitaip. Vakar per skype kalbu su viena Prancūzaite. Tarškam. Ji klausia ar čia piramidė? Taip sakau ...piramidė. Aš norėčiau užsiimti kokiu nors hobiu...porina ji man. Šaunu, užsiimk. Užsiims.
Šiandien tradiciniame darbe buvo šefo kalbos apie atlyginimo sumažinimą. Aš pasakiau, kad išeisiu iš darbo jei taip bus. Visi sukluso. Šiaip visi žino, kad aš kažkuo internete užsiimu ir kažką gaunu. Niekas nieko nesupranta, bet žiūri atsargiai tame tarpe ir šefas. Aš neprašiau, nemaldavau, o su viskuo sutikau. Man viskas gerai. Aš atidirbsiu, pabaigsiu objektą ir išeisiu. Rezultatas. Sekančiam objektui peržiūrėsim kainas (taip šefas pasakė). Supratau, kad bus padidinta. Kas pasikeitė? Pasaulis? Taip. Nes aš pasikeičiau.
Va ko Lietuvai reikia. Lietuvai reikia pasitikinčių, ramių ir savo vertę žinančių žmonių. Ir Lietuva tampa laisva.
Ne politikai ir ne partijos, ne Kubilius, o mes Lietuvą galim išvesti iš ...
Kodėl man neįdomu jūsų kainos, nitratai, nitritai, konservantai, todėl, kad aš ir mano kolegos kitaip žiūrim į pasaulį. O jis (pasaulis), patikėkit gražus ir jame gyvena geri žmonės, įdomūs ir linksmi žmonės. Aš tokius sutinku ir kuo toliau tuo daugiau. Maža to, net tie, kurie nelabai geri šalia manęs nedrįsta būti blogi. Jie nori būti geresni. Kodėl taip? Todėl, kad aš tokį pasaulį matau.
Kaip manot, ar galės tujinti visokių lygių šefai ir diktuoti sąlygas jei žmonės bus laisvi ?
O dabar viskas visai kitaip. Vakar per skype kalbu su viena Prancūzaite. Tarškam. Ji klausia ar čia piramidė? Taip sakau ...piramidė. Aš norėčiau užsiimti kokiu nors hobiu...porina ji man. Šaunu, užsiimk. Užsiims.
Šiandien tradiciniame darbe buvo šefo kalbos apie atlyginimo sumažinimą. Aš pasakiau, kad išeisiu iš darbo jei taip bus. Visi sukluso. Šiaip visi žino, kad aš kažkuo internete užsiimu ir kažką gaunu. Niekas nieko nesupranta, bet žiūri atsargiai tame tarpe ir šefas. Aš neprašiau, nemaldavau, o su viskuo sutikau. Man viskas gerai. Aš atidirbsiu, pabaigsiu objektą ir išeisiu. Rezultatas. Sekančiam objektui peržiūrėsim kainas (taip šefas pasakė). Supratau, kad bus padidinta. Kas pasikeitė? Pasaulis? Taip. Nes aš pasikeičiau.
Va ko Lietuvai reikia. Lietuvai reikia pasitikinčių, ramių ir savo vertę žinančių žmonių. Ir Lietuva tampa laisva.
Ne politikai ir ne partijos, ne Kubilius, o mes Lietuvą galim išvesti iš ...
Kodėl man neįdomu jūsų kainos, nitratai, nitritai, konservantai, todėl, kad aš ir mano kolegos kitaip žiūrim į pasaulį. O jis (pasaulis), patikėkit gražus ir jame gyvena geri žmonės, įdomūs ir linksmi žmonės. Aš tokius sutinku ir kuo toliau tuo daugiau. Maža to, net tie, kurie nelabai geri šalia manęs nedrįsta būti blogi. Jie nori būti geresni. Kodėl taip? Todėl, kad aš tokį pasaulį matau.
Kaip manot, ar galės tujinti visokių lygių šefai ir diktuoti sąlygas jei žmonės bus laisvi ?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)